Jazminas lietaus vandeniu
išsitrinko plaukus,
prisidengė pečius
blyškiais rūko šermuonėliais
ir tebetvinksint skausmui klausosi
prapliupusios lakštingalos.
Prie veidrodžio prišalusios žvakės
dar švenčia žiburių liturgiją.
Taurių dugne prikepę
mūsų pokalbio likučiai.
Peršviečiamo baltumo lėkštėse –
mudviejų susitikimo trupiniai.
Gal dabar jau įsikalsiu į galvą:
tik sumalti grūdai virsta duona,
tik sutryptos vynuogės – vynu.
0 Responses to “Pokalbis”