Gėlių gatvė

Vilniaus senamiesčio pakraštyje yra trumpa gatvelė naiviu, „hipišku“ pavadinimu ? „Gėlių“. Vos keletas jos namų, anot įrašų fasaduose, statyti XIX a. pabaigoje ? XX a. pradžioje, dideliais langais, aukštomis lubomis ir aštriais kampais netikėtai primena… Paryžių, o puošnumu panėšėtų kone į Venecijos dožų rūmus, jei ne jų kontingentas bei poklaikės dieninės ir naktinės užuolaidos ant langų ir iš už jų buku žvilgsniu spoksanti buitis. Apskretusiose, šiukšlių, panaudotų švirkštų ir gėda sakyt kokio kito „gero“ pilnose laiptinėse ? reto grožio dvivėrės durys ir lipdiniai. Geriau pakrapščius bjauriai žaliai nuteptą sienų tinką atsidengtų dangiškai mėlynų dažų sluoksnis. Čia ir aplinkinių gatvių namuose gyveno pasiturintys žydai, matyt, užsivožę juodas skrybėles šeštadieniais oriai pėdino į sinagogą ar per „juodąjį“ išėjimą traukdavo į Halės turgų. Sinagoga gatvėje ir dabar tebėra ? tuščia, apmusijusiais langais, tik nebėra kam į ją vaikščiot. Vietoj žydų atkeltos ištisos geležinkeliečių, sovietų karininkų ir degradavusių piliečių kartos stumdosi bendrose virtuvėse, verda dešreles, dūsauja prisiminę senus gerus laikus ir laukia kol butų kainos šitoj miesto daly pakils. Labiausiai gaila jų nušašusių liūdnų kūdikių.

Sovietų laikais Gėlių gatvėje buvo milicijos poskyris, karinis komisariatas, dabar ji garsi nebent lietuviškai prancūziškų bandelių bistro. Joje tėra devyni namai, bet vis dėlto gyvenimas čia verda. Ne tik todėl, kad ja pradainuoja daugybė troleibusų miesto stotin, prazvimbia spiečiai geltonųjų autobusėlių ir prakriokia dusulingi autobusai „už 70 centų“. Gėlių šioje gatvėje, aišku, nerasi. Užtat yra krautuvė, kur už 4 litus 99 centus gali įsigyti visko, kas tau namų ūkyje nepraverstų. Šalia yra ir tikrų ūkinių prekių parduotuvė, tik jos asortimentas nelabai pasikeitęs nuo „anų“ laikų. Dar vaistinė, į kurią geriau užsukti po pietų, mat tuomet dirba geroji vaistininkė, kulinarija, į kurią geriau neužsukt pietų. Net dvi kirpyklos! Yra ir kiniško masažo kabinetas… O kur dar kailių ir skrybėlių salonas, kasmet nuo balandžio iki rugpjūčio užsidarantis atostogų.

Paryžius dar sykį pasivaidena ir pamačius naktinį gatvės gyvenimą ? šmirinėjančių akių jaunuolius, pavargusias, nupilkusias „gėlytes“, neaišku kaip dar gyvus narkomanus ir kitas vietines asmenybes. Nepaisant nuopuolio, šiurkščios kalbos ar tiesiog kvailumo, tikras jų veiduose skausmas, apie kurį jie net neįtaria.

Remontai jau įkėlė koją ir į Gėlių gatvę, juk gretimų (Šv. Stepono, Raugyklos) properšos senokai švyti atgimusiais namais, viešbučiais. Ironiška, kad garsusis Užupio kiaušinis tarsi pereinamasis prizas prieš Velykas atkeliavo būtent į šį kvartalą.

Troleibusai apsuko dar vieną ratą šiandien. Gėlių stotelėj vairuotojai paprastai užsirūko. Stotis, kaip filosofiškai praneša balsas iš garsiakalbio, ? viso labo tik kita stotelė…

Reklama

0 Responses to “Gėlių gatvė”



  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s




Naujausi

Kategorijos

Reklama

%d bloggers like this: