Dangaus vartai, Aušros žvaigžde, melski už mus!

Kas ten pateka kaip aušrinė, skaisti tarsi mėnuo, šviesi tartum saulė, rūsti tarsi priekinis pulkas? Švenčiausiajai Mergelei Marijai skirti žodžiai tarsi parašyti apie Vilniaus Aušros vartų Gailestingumo Motiną. Nežinia, kas nutapė šį ją vaizduojantį paveikslą, kaip kone ir privalu stebuklingais išgijimais, išmintingais patarimais, o ir bausmėmis jo niekintojams garsėjančiam Dievo Motinos portretui. Sunku įsivaizduoti, kad votai nepaprastam paveikslui skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, o jo, kabančio Vartuose gal nuo XVII amžiaus, jau šimtus metų kopijuojamo, fotografuojamo, aprašomo ir apdainuojamo eilėmis, šlovė nemąžta. Aušros vartai didelei daliai Lietuvos tikinčiųjų ? iš tiesų aukščiausioji instancija. Prie paveikslo, peršauto 1702 metais, matyt, vaduojant Vilnių nuo švedų, ateinama iš didžio sielvarto. Kartais keliais.

 

Aušros vartų gatvėje tiršta su meile pastatydintų bažnyčių, kitos paskirties namų ? meno kūrinių, nes tik meilė gali įkvėpti tokį grožio, dvasingumo ir… jaukaus praktiškumo derinį. Beje, gatvė nesibaigia Aušros vartais, kaip galima spręsti iš daugelio saldžiai išleistų turistinių vadovų. Gailestingumo Motinos ypač globojama gatvė tęsiasi iki pat stoties, ir Aušros vartai iš aukštai atrodytų ne kaip akligatvis, o veikiau kaip kryžiaus skersinis. Ta antroji gatvės dalis ? visiška priešingybė anai ne tik patalpų verte. Čia bėga paprastas ir aiškus gyvenimas ? neretai nesusimokėjus mokesčių išjungiamos dujos, šeimos turi daugiau vaikų, o aprengti šie ir pavalgę prasčiau, nors irgi miega po skliautuotomis lubomis. Vis dėlto tai ta pati gatvė, po kurios dangum telpa ir senoji čeburekinė, kurioje dažnai prieš važiuodami į eilines beviltiškas „Žalgirio“ rungtynes susitinka aršieji futbolo sirgaliai.

 

Senose Vilniaus fotografijose ? minios prie Aušros vartų besimeldžiančių baltomis skarelėmis ryšinčių moterų ir bekepurių vyrų. Nūnai meilingas Mergelės žvilgsnis krypsta daugiausia į besispiečiančius turistus ir etatinius pavargėlius. Ir vienų, ir kitų kasmet čia tik daugėja. Bet saulė už Gailestingumo Motinos pečių teka ir geriesiems, ir blogiesiems. Štai pro žalią lapiją šalia Katalikių moterų sąjungos būstinės prasikiša kruopščiai viešuoju tualetu paversta Bazilijonų varpinė, o gatvės parduotuvėlėse gali įsigyti ir kasdienės mūsų duonos, ir aukso.

 

Siauroje Taikos Karalienės ir Bažnyčios Motinos gatvelėje iš tiesų žydėte žydi tolerancija: Italijos ambasada tiesia ranką turkiškai kavinei, indiškų prekių parduotuvei ir bent penkioms neskoningo lietuviško gintaro krautuvėms; neobizantinio stiliaus „Europos“ viešbučio siena šliejasi prie gotikinio „Medininkų“ restorano mūro; katalikų Šv. Teresės, stačiatikių Šventosios Dvasios ir unitų Švč. Trejybės bažnyčios romiai stūkso greta, jose laikomos Mišios lietuvių, lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbomis. Trumpą galiuką tepaėjus Aušros vartų gatve, tampa regima ne tik Vilniaus istorija, bet ir visa šito miesto esmė.

Reklama

0 Responses to “Dangaus vartai, Aušros žvaigžde, melski už mus!”



  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s




Naujausi

Kategorijos

Reklama

%d bloggers like this: