Recenzija. Iš esybės gelmių kylanti malda

SIRDIESGJean Lafrance. Širdies malda. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 2000. – 120 p.

„Kartais gyvenime pasitaiko tokių akimirkų, kai pabunda Dangaus karalystės nuojauta ir atsiveria slapti mūsų širdies vartai, leisdami ištrykšti maldai“. Jean Lafrance knyga „Širdies malda“ ne tik kalba apie šią iš esybės gelmių kylančią maldą – jis sugeba įtikinti tokios maldos būtinybe ir tuo, jog tik ji yra tikrosios artimo meilės pagrindas, čia pat konstatuodamas: „Negalima išmokyti melstis, kaip negalima mokyti džiaugtis, mylėti ar verkti. […]Tereikia išmokti netrukdyti kalbėti Trejybei“.

Dažnai vartau šios kuklios plonos knygelės puslapius ir negaliu atsistebėti akivaizdumu galios, taip veiksmingai padėsiančios perkeisti savąjį gyvenimą ir santykį su kitų gyvenimais, sudėliojusios naujus akcentus, įliejusios gyvybės širdin ir suteikusios vilties bei taip trokštamos prasmės. Išleista 2000 mūsų Viešpaties metais, parašyta… – 1978-aisiais.

Naujai skamba Dievo Žodis, apaštalų laiškai nebeatrodo į nepasiekiamo šventumo aukštumas pakylėta beletristika, meilės pasauliui ir žmonėms srovės nesiliauja plūdusios – tokia yra ši knyga. Žmogus vėl yra tuo, kuo turi būti – mylinti ir besimeldžianti būtybė, o to sąlyga – nuolankumas ir neturtas: „Turime kovoti pačią sunkiausią kovą – kovą su savimi pačiais. […]Aš nusikračiau noro visuomet būti teisus, teisinti save ir rodyti kitų trūkumus. Aš nebesaugau savo turtų, pavydžiai į juos įsikibęs. Aš priimu ir dalijuosi. Įsikniaubęs nebesilaikau savo idėjų, planų. Jei man pasiūlo geresnius, gal net ne geresnius, o gerus pasiūlymus, priimu juos nesigailėdamas. […]Štai kodėl nebebijau. Kai nieko nebeturime, nebelieka ko bijoti“.

Autorius remiasi tiek Rytų, tiek Vakarų krikščioniškojo dvasingumo tradicija, tėvo Siluano, Šv. Teresėlės, Šv. Teresės Avilietės, Šv. Kryžiaus Jono, Šv. Augustino raštais. Visi jie iš esmės kalbėjo apie tą patį – apie besąlygišką pasitikėjimą tik Dievu, meilę nusidėjėliams ir nuolatinę maldą: „Be maldos visos dorybės yra kaip medžiai be žemės. Tik malda yra toji žemė, kuri visoms dorybėms leidžia augti. Krikščionis, mano drauge, yra maldos žmogus. Jo tėvas, motina, žmona vaikai, gyvenimas – viskas jam yra Kristus. Mylėdamas Kristų, jis mylės ir visus Dievo kūrinius“.

Reklama

0 Responses to “Recenzija. Iš esybės gelmių kylanti malda”



  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s




Naujausi

Kategorijos

Reklama

%d bloggers like this: