Šv. Kazimiero gatvės preliudai

Smulkus kapiliaras Vilniaus senamiesčio delne ? vingiuota vienintelio Lietuvos šventojo ? karalaičio Kazimiero ? vardu pavadinta gatvė. Toli ji nuo Katedros ir Valdovų rūmų sienų. Nuo jos atsiveria Vilnelės slėnio rūke snaudžiantis Užupis, vėl tapęs pasiekiamas ranka, ? tereikia galvotrūkčiais nulėkti atstatytosios Kūdrų gatvelės nuokalne.

Jaunimo globėjo gatve šiemet skuba gimnazistai tamsiai mėlynomis uniformomis net iš dviejų gimnazijų ? Jėzuitų ir ką tik duris atvėrusios atkurtosios Vienuolio. Prie pastarosios dar triūsia statytojai, renčia viduramžiškus vartus ? bus tikras „vienuolynas“. Vaikų klegesį šalimais, futbolo aikštelėj, slopina plytų mūras, bet vis tiek vienas kitas keiksmažodis išsprunka į gatvę. Iš už griuvėsių atokiau į dangų kyla ne smilkalų dūmai. Bet Šv. Kazimiero nepapiktino sovietmečiu ateizmo muziejumi paversta bažnyčia, ištvers jis ir globotinių tapatybės paieškas.

Iškart už stadiono dera pro vartelius mestelėti atsargų žvilgsnelį kairėn. Ten jūsų lauks gražiausiom spalvom žydintis gėlių darželis ir jo puoselėtoja baba, atsirėmusi į laiptų turėklus.

Gatvelė, matyt, viena tapybiškiausių Vilniuj ? geltonoji arka su langeliu, kurioje norėtųsi gerti arbatą ir valgyt blynus su tekšių uogiene iš didelių baltų lėkščių šaltais saulėtais rugsėjo rytais, jau šimtus kartų žymių dailininkų nutapyta, nukeverzota anglimi studentų, įamžinta tūkstančiuos fotoaparatų. Tik langelis išdaužtas ir dažyt ją verkiant reikia.

Pro buvusio jėzuitų vienuolyno langą skrenda užuolaidos, kiek paėjus iš kito į gatvę išsprunka smuiko melodija, prakalbina paaugliškas graffiti užrašas ant sienos: kompiuterio ekrane kažkas desperatiškai spaudžia mygtuką su užrašu „Help!“ (angl. „Padėkit!“).

Miela nuo lietaus vandens pažaliavusi ir supleišėjusi siena Šv. Kazimiero gatvėj, prižėlusi žolės ir nedidelių berželių. Tos skurdžios žolelės labai jau primena žmogaus gyvenimą, irgi besilaikantį praktiškai už nieko. Bet jau visai prieš įsukant į vieną iš Senamiesčio arterijų ? Didžiąją gatvę ? paguodžiamai sugaudžia Filharmonijos rūmas ? irgi kaip gyvenimas, toks, į kurį iš tikrųjų esame pašaukti, ? didelis ir gražus.

Naktį einant to gyvenimo link violetiniam Vilniaus danguj virš tavo galvos pakimba Šv. Kazimiero bažnyčios karūna su kryžiumi ? karūna kaip kryžius ir kryžius kaip karūna. Gali prašyt Karaliaus ko tik nori, bet kai pagalvoji ? juk visa, kas geriausia, jis tau jau yra davęs.

Reklama

0 Responses to “Šv. Kazimiero gatvės preliudai”



  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s




Naujausi

Kategorijos

Reklama

%d bloggers like this: