Vilnius – Europoje, Europa – Vilniuje

Savaitgalį Gedimino prospektas, kažkada visų taip mylimas, buvo vėl prisimintas. Tokios savo noru atėjusių žmonių tirštumos jis nebus regėjęs dešimtis metų. Atnaujintas ir apsodintas, saulės nušviestas, pristatytas europietiškų padangčių… O po jomis – stalai, muzika ir visus apglėbiantis džiugesys.

Vaikštynės tęsėsi iki vėlumos. Kaip visada gražūs vaikai, kaip visada kvailiojantys paaugliai, senukai, rūpesčio sudėvėtais veidais ir rūbais. Net pusamžių dėdžių ir tetų veiduose pro orią kaukę galėjai matyti kirbant smalsumą paragauti, užuosti, išgirsti, pamatyti, pabūti … europiečiais. Gal ir nepatiko jiems koncertas ant scenos priešais Vyriausybę, bet juk tai nepalyginamai geriau už Černiachovskio skulptūrą ir visa tai, ką ji simbolizavo.

Ne paslaptis, kad lietuviai vieningi tik tada, kai visai blogai. Paaiškėjo, kad ir šypsotis visi drauge moka, ne tik dejuoti. Ir šypsenos buvo ne dirbtinės. Į Lietuvą priplūs daug svetimšalių?.. Ačiū Dievui! Gal pagaliau Lietuva nusimes „švogerių krašto“ vardą.

Kažkoks ypatingas tądien dėmesys buvo rodomas gausiems klientams. Be to, kainos tokios, kad žmonės galėtų įpirkti. Lietuvius atstovaujanti palapinė visą prospektą užtvindė gardžiais mėsos, keptos ant šakių, kvapais. Tiesa, porcijos buvo ne lietuviškos, bet užtat liko vietos kitų šalių virtuvių patiekalams – turkiškiems kebabams, vengriškai sriubai, itališkiems ledams, daniškiems šonkauliukams ir vokiškam alui. Netikiu, kad Lietuvėlę Europa „suės kaipmat ir be druskos“. Labai jau gajus tas sveikas lietuviškas nacionalizmas (sprendžiant iš lietuvių palapinės apgulties, dažnas bus pagalvojęs – „bent kaip žmogus čia pavalgysiu“). Stalas, tas bendravimo simbolis, šįkart ne valstybės galvas, o paprastus žmogelius susodino vienybės puotai.

Buvo smagu matyti padavėjus, dėvinčius nacionaliniais kostiumais, ambasadų darbuotojus. Beje, jie ir patys kur kas geriau jautėsi ne su uniformomis ar uniforma tapusiais kostiumais. Sakyčiau, truputį kuklesni, truputį gražesni, truputį geresni, žodžiu – irgi žmonės.

Atrodo, pasidžiaugus geraisiais dalykais, reikėtų mestelėti šaukštą deguto. Bet nesinori. Iš veidų buvo aišku – kiekvienas jautėsi asmeniškai priimtas į Europos Sąjungą. Ir to gana. Kai esi priimamas, visada gera.

Draugai kalbėjo, jog juos nervina tai, kad jie neturėję kito pasirinkimo, tik balsuoti už ES, bet jei tiek džiaugsmo būsią kasdien, Europos Sąjungoj jiems patiksią… Bus matyt. Juk paprastai matai tai, ką nori matyti…

Reklama

0 Responses to “Vilnius – Europoje, Europa – Vilniuje”



  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s




Naujausi

Kategorijos

Reklama

%d bloggers like this: