Sekmadienį, penktą, Bernardinuose

bernBeveik dešimt metų kas sekmadienį minu Bernardinų slenkstį. Ir vis dar neapsipratau su jų grožiu, ir vis dar pamatau ką nors nauja. Kartais kokią detalę išryškina saulės spindulys, kartais prisėdu ten, kur nesu pratusi sėdėti, o kartais tiesiog praregiu… tame pačiame kryžiuje, tose pačiose freskose, nesikeičiančiame durų ornamente, besimainančiuose žmonių veiduose, suskilinėjusių rusvų sienų plikume. Todėl dar labiau ima juokas iš turizmo agentūrų organizuojamų kelionių, kai per kelias dienas miniai aprodoma keliolika miestų ir kelios dešimtys bažnyčių – ką ten įmanoma suspėti pamatyti?

Bernardinai sningant, Bernardinai prieš audrą, Bernardinai naktį, Bernardinai Kaziuko mugės šurmuly, Bernardinai sprogstant medžiams, Bernardinai iš kur nors grįžus, Bernardinai kam nors išėjus, Bernardinai ir visų rūšių debesys, Bernardinai ir virš koplyčios besirangantis liesas dūmelis. Jos krosnies šiluma žiemą švintant, navos vėsa vasarą, uždaras vidinis kiemelis lyjant, tai stambiais žiedais, tai netikėtai saldžiais obuoliais, tai „baronkomis“ apsipilanti šventoriaus obelis, viena kitą keičiančių senų pastelinių stulų ritmas, švelnus kenčiantis Jėzaus veidas, melsva dėmė nuo nežinia kurio vitražo ribuliuojanti ant albos. Ir kodėl gyventi tampa gerokai paprasčiau, lengviau ir gražiau, kai užsukusi už kampo pamatau šituos raudonus mūrus palei mieliausią pasaulio upę?

Puikiai prisimenu, kaip vieną balzganos pavasario saulės šviesos pilną vakarą pastebėjusi praviras duris, į Bernardinus užsukau pirmą kartą – iš smalsumo, vien todėl, kad dar niekada nebuvau čia įkėlusi kojos. Tai buvo netgi dar prieš tuos laikus, kai draugės pakviesta eiti į Mišias nuoširdžiai nustebdavau: „Taigi praeitą sekmadienį buvome“. Pro durų stiklą buvo matyti pastoliais apraizgytas iš plytų sukrautas, kaip dabar suprantu, altorius, prieš jį ant žemės stovėjo vaza su kažkokiomis geltonai žydinčiomis šakomis – mano būsimi parapijiečiai rengėsi švęsti Mišias… Į Bernardinus grįžau tik po kelerių metų, vieną naktį rasta Dievo, ir nežinau, kodėl pasilikau būtent čia. Greičiausiai todėl, kad niekas – nei žmonės, nei pamokslai, nei klaikus šaltis (bažnyčia tada dar nebuvo šildoma) – neprievartavo pasilikti.

Paskui buvo daug šienuotų Kalėdų ir žiburiuotų Velykų, kartais linksmų, kartais nelabai. Permatomų adventų ir  neperregimų gavėnių, Kristaus laiptų šveitimų ir žibučių rinkimų sniege Velyknakčio Mišioms, Naujų Metų su tyliais fejerverkais anapus langų ir šiltomis šaltosiomis ugnelėmis šiapus jų, arbatų su tortais eiliniais sekmadieniais – turbūt ir jūs pamenate jų skonį? Rytinių Mišių ir spalvingų pusryčių, dviračių ir pieno su duona ant žolės. Varnų, tirštai nutūpusių kraigą ir kryžius, juokingų katinų iš „Šekspyro viešbučio“, stebinti Bonos akis galiniame kieme… Vis daugiau ir daugiau naujų veidų. Vis daugiau brolių. Kiek laužų, kiek laužų…

Dabar, kai gyvenimas susiaurėjo iki savanoriškai pasirinkto „Kinder, Küche, Kirche“, pastebiu, jog šitaip ničnieko nepraradau, neprarandu ir neprarasiu, kaip nepraranda į kontempliatyvųjį vienuolyną užsidarantis vienuolis. Kad ir todėl, jog visi žmonės, kuriuos norėčiau arba kurių nenorėčiau sutikti, anksčiau ar vėliau ateina į Bernardinus. Kartais tai užtrunka, kartais tai labai užtrunka, bet jie visuomet ateina. O laiko aš turiu, niekur neskubu (taip į Bernardinus atėjo net grigališkasis choralas, kurį ne anksčiau kaip po kokių dvidešimties metų, kai užaugs vaikai, galėsiu pradėti lankyti). Kad ir todėl, jog šilta saulė, dienos pilkuma, kaulus sukanti drėgmė visur vienoda. Kad ir todėl, jog mažiau yra daugiau. Kad ir todėl, kad viskas iš esmės yra apie tą patį – apie Jį, tik vaikuose, virtuvėj ir bažnyčioj jį lengviausia rasti. Kad ir todėl, jog visa yra viena.

Reklama

0 Responses to “Sekmadienį, penktą, Bernardinuose”



  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s




Naujausi

Kategorijos

Reklama

%d bloggers like this: