Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresė: „Esu labai maža šventoji“

Pasidedu priešais vieną iš nedaugelio savo relikvijų – seserų joaničių darbo medinę ikonėlę. Teresėlė joje su baltu nuometu – novicės rūbais. Išsirinkau būtent šitą – nes jos keleliu tapenantys Kelio link visi yra amžini naujokai ir mažieji. Bet Viešpatie, jei pati mažiausioji iš Tavo šventųjų – tokia graži, tai koks tada esi Tu?

Jėzau, Tavo Teresėlė liūdėjo, kad liūdina ir kentėjo, kad kenčia – visai kaip mes, tik bijoti ji nebijojo. Jai buvo skaudu, kai iš jos tyčiojosi ir juokėsi. Užuot plakusi kūną dilgėlėmis, ji atgręžė besišypsantį veidą savimeilės, tuštybės ir žaizdų kirčiams. Ir jie nesutrukdė Teresėlei nuosekliai įgyvendinti kiekvienos šv. Pauliaus „Himno meilei“ eilutės!

TereseleTeatleidžia ji man už liaupses, bet kokia teisi ji buvo, į kairę ir į dešinę švaistydama meilę, tekančią iš neišsemiamo šaltinio – Tavo Širdies, ir ne tik todėl, kad mirė tiek mažai tegyvenusi. Ji buvo teisi ragindama „mylėti Dangaus Karalių ir pasitikėti širdžių karalyste“. Ji ne kalbėjo, kad myli, o mylėjo („Aš nieko Jam nesakau, aš myliu Jį“). Ji buvo teisi turėdama sveiką nuovoką ir drąsią nuomonę („Kai klausydamasis pamokslo apie Dievo Motiną nuo pradžios iki pabaigos esi priverstas iš nuostabos gaudyti orą, vien tik aikčioti – greitai nusibosta“). Buvo solidari su kenčiančiaisiais ir nusidėjėliais („Viešpatie, nes mes esam vargšai nusidėjėliai“). Juokėsi iš gyvenimo ir mirties („Šventieji įžengė į dangų su atgailos įrankiais, o aš prisistatysiu su apšiltintu apavu“, „Kai Vagis mane pagrobs, tą žvakę įdėkite man į ranką, tik neduokite žvakidės, nes ji labai negraži“). Jos sidabrinė svajonė buvo tapti šventąja, o tokios, Tu žinai, visada išsipildo. Ji ir kentėjimuose džiaugsmingai įžvelgė Dievo valią („Labiausiai man patiks tai, kas patiks Dievui ir ką jis man išrinks…“). Džiaugsmingai, nors tokių juodų kaip jos naktų retai pasitaiko („Ir aš nebegaliu melstis. Tik pažvelgiu į Mergelę Mariją ir sakau: Jėzau!“).

Aišku, kad Šventoji Dvasia pamėtėjo „Vienos sielos istoriją“, kai man suėjo dvidešimt ketveri, kad pradėčiau mirti sau. Nes mirti aš bijau ne taip smarkiai, kaip mirti sau. Mokiausi ir tebesimokau iš jos gyvenimo Evangelijos. Užsispyrusiai maloniai kalbėtis su šiurkščia gydytoja. Neišsiduoti, kai užmiršta įdėti torto. Tyčia būti dėmesinga. Nemanyti, kad nusipelniau gyventi geriau. Remiantis į Jo ranką su meile ir atidumu nugyventi „vieną vienintelę dieną“. Nutylėti. Nesiteisinti. Pastarieji punktai kol kas nekaip sekasi. Susitaikyti su tuo, kad galbūt jie niekada labiau nesiseks. Pagaliau nepraėjusi noviciato drauge su Teresėle, iš kurgi žinočiau, kaip paaiškinti dukroms, kas mokyme apie mieląjį Dievą svarbiausia?

Sveika atvykusi į Vilnių. Turbūt šventasis Kazimieras, šventoji Faustina ir palaimintasis Jurgis jau bus visas ausis išūžę apie Gailestingumo miestą? Rožių lietus… Tie, kam jos skirtos, neturi pastebėti, kad susibraižei rankas skindama iš sodo gražiausias, taip? Į susigarankščiavusį ašarų klonio dugną atsimušdami rožių pumpurai krūpsės kaip širdis, išgirdusi mylimojo žingsnius. Sodininko žingsnius!

Reklama

0 Responses to “Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresė: „Esu labai maža šventoji“”



  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s




Naujausi

Kategorijos

Reklama

%d bloggers like this: