Žolinės Marija. Labiausiai palaiminta iš visų moterų.
Ir labiausiai kentėjusi.
Žolinės Marija. Uždaras sodas, pilnas rasotų lelijų.
Paprastai ir guodžiančiai kvepiantis čiobreliais, obuoliais ir amžinybe.
Motina, kreipianti pasaulio žvilgsnius ne į save, o į Sūnų, pasiliekantį su mumis per amžius duonos trupiny ir vyno laše.
Kraujo laše, kuris, pasiekęs mūsų širdis, sprogdina jas kaip pumpurą.